Artėjant rugsėjui daugelis šeimų ima sukti galvas – kaip patogiai, funkcionaliai ir praktiškai vaikų kambarį pritaikyti mokyklos sezonui. Šie namų interjero pokyčiai ypač aktualūs būsimuosius pirmokus auginantiems tėvams, nes jiems prireikia mažųjų žaidimų erdvę pakeisti į labiau tinkančią mokslo poreikiams. Kaip tokias vaikų kambario transformacijas atlikti kuo paprasčiau, kokius baldus, spalvas bei interjero detales geriausia rinktis ir kodėl apskritai minėta pertvarka prieš rugsėjį yra būtina? Atsakymais bei patarimais dalinasi baldų salonų tinklo „Gintaro baldai“ rinkodaros vadovė Kristina Mažulė, vaikų ir paauglių psichologė Milda Karklytė bei „Instagram“ tinklaraštininkė Monika Zaborskienė.
„Manis, arba pinigų abėcėlė“ – tai pasakojimas, kuriame rasite praktiškai pritaikytas kelio į finansinę laisvę pamokas.
Vienam baldui pinigų reikia negailėti
Pokyčiai vaikų kambaryje vyksta etapais, kurie priklauso nuo mažųjų amžiaus. Apie tai kalbanti K. Mažulė pastebi – pati pirmoji yra kūdikio erdvės transformacija. Pastaroji turėtų būti vykdoma maždaug antraisiais mažylio gyvenimo metais.
Tuomet kūdikio kambarys tampa vaiko. Vėliau jis keičiamas į moksleivio, tada – į paauglio, galų gale – į jaunuolio erdves. Visgi didžiausių pokyčių, anot K. Mažulės, reikalauja būsimojo pradinuko poreikiams pritaikytas kambarys. Mat, sako ji, pradedant mokytis būtini visiškai nauji šios erdvės įrengimo sprendimai.
„Natūralu, jog, augant vaikui, didėja ir žaislų, knygų, kitų daiktų kiekis. Viso to ypač padaugėja jau pradėjus lankyti mokyklą. Todėl itin aktualūs tampa daiktų laikymo sprendimai. Tėvai ima dažniau dairytis lentynų knygoms, ieško talpių komodų bei spintų. Jei pastarosios uždaros, galima lengviau tvarkytis kambaryje. Taip daiktai paprasčiau randami, organizuojami, mažiau renka dulkes. Tačiau pastebime, jog dažnai tėvai vaikų kambaryje nori ir atvirų lentynų. Jose lengviau matyti mokyklos užduotis, knygas, žaislus, kuriuos ir paprasčiau paimti bei naudoti“, – kalba K. Mažulė.
Visgi, priduria ji, svarbiausias tokių vaiko kambario pokyčių akcentas yra darbo stalas. Šį baldą, K. Mažulės teigimu, būsimiesiems pradinukams išrinkti reiktų kuo patogesnį ir funkcionalesnį. Jis turėtų turėti ne vieną stalčių ar lentynėlę, kad reikalingiems daiktams būtų kuo daugiau vietos,o palaikyti jų tvarką būtų paprasčiau. Be to reiktų atsižvelgti ir į pačio stalo plotį, kad vaikui ruošti pamokas būtų ne tik patogu, bet ir nežalotų stuburo. Todėl K. Mažulė pataria į stalą investuoti daugiau. Rinkoje, anot ekspertės, šiuo metu jų yra pačių įvairiausių, galima rasti išties patogių, ergonomiškų sprendimų.
„Kalbant apie vaikų kambario visumą, prieš pradedant mokyklą arba jau sulaukus paauglystės, populiariausi yra jaunuolių baldų komplektai. Išsirinkus tokią vientisą sistemą, šioje erdvėje lengva išlaikyti vienodą stilių, o tam net neprireiks dizainerio. Tokį komplektą sudaro spintos, komodos, lentynos, rašomasis stalas ir lova. Šie baldai derinami atsižvelgiant į kambario dydį. Tačiau neretai ne tik jis lemia pasirinkimą. Pavyzdžiui, vis dažniau net ir mažesniems vaikams išrenkamos dvigulės platesnės lovos. Toks sprendimas – išties apgalvotas. Mat vaikui susirgus, tėvai gali atsigulti šalia. Taip pat mažieji turi vietos pasikviesti miegoti draugus, o erdvė po lova tinka ir patalynei, ir mažiau naudojamiems daiktams susidėti“, – pažymi „Gintaro baldų“ atstovė.
Norą mokytis sužadinti paprasta
Nors būsimųjų pirmokų kambario pertvarka – būtina, K. Mažulė prieš jos imantis nerekomenduoja staigių ir drastiškų pokyčių. Anot ekspertės, verčiau pakeisti vieną baldą, tuomet pažiūrėti, kaip atrodo visa erdvė, kokio funkcionalumo trūksta, ar kažko prireiks papildomai. Pavyzdžiui, K. Mažulės teigimu, jei vaikas domisi mašinėlėmis, jam galbūt norėsis atviros lentynos savo kolekcijai. Todėl pašnekovė siūlo visada dėl pokyčių pasitarti su savo mažaisiais, kurie yra pagrindiniai šios erdvės šeimininkai.
Tokiai nuomonei pritaria ir M. Karklytė. Vaikų ir paauglių psichologės manymu, vaikų kambario pokyčius reiktų planuoti kartu su atžalomis, drauge tartis, kaip jos norėtų matyti savo erdvę. Todėl baldų ir daiktų pasirinkimas, pasak ekspertės, yra bendras šeimyninis procesas.
„Žinoma, tėvai turi nustatyti tam tikras ribas, tačiau kartu ir padrąsinti vaiko indėlį, nes būtent jis gyvens tame kambaryje. Verta nuolatos kalbėtis ir paaiškinti, kodėl šie pokyčiai vyksta, kam pastarieji reikalingi. Labai svarbus ir pertvarkos tempas. Štai vieni vaikai nori greitų bei didelių pokyčių, o kitiems prireikia juos atlikti etapais. Todėl patarčiau kuo daugiau kalbėtis, išgirsti mažųjų poreikius, norus bei priimti individualius sprendimus“, – pabrėžia psichologė.
Jos teigimu, vaikų erdvės pokyčiai psichologiškai yra labai asmeniški. Tačiau šiai pertvarkai galioja pagrindinės bendros taisyklės, apibrėžiančios pačio kambario įrengimo procesą.
„Vaiko mokymosi erdvėje neturėtų blaškyti pašaliniai objektai. Taigi žaislus derėtų padėti toliau nuo darbo stalo – taip vaikas galės lengviau susitelkti. Taip pat reikėtų atskirti žaidimų ir mokslo erdves, nepamiršti ir tinkamo apšvietimo, apgalvoti, kaip patogiai sudėti visus daiktus. Juk darbo erdvės patogumas bei funkcionalumas didina motyvaciją gerai atlikti užduotis. Tuo metu kūrybiškumą paskatins pasiūlymas vaikui pakeisti turimus baldus. Pastaruosius perdažyti, apklijuoti, kitaip suasmeninti. Pakeitęs erdvę pagal save, vaikas joje labiau norės mokytis, būti, žaisti, tobulėti“, – tikina M. Karklytė.
Savo ruožtu paklausta, kokias spalvas šiame kambaryje geriausia rinktis, ji siūlo švelnius, bet ne tamsius ar ryškius atspalvius. Mat, tikina psichologė, mokymuisi tinkamiausia rami ir šviesi erdvė. Tokia ji neapkrauna bei nedirgina vaiko, todėl pašnekovė pataria interjere naudoti pastelines, neaštrias, dėmesį sutelkiančias spalvas.
Siūlo šeimyniškus ir kūrybiškus sprendimus
Kaip vaikų kambario pokyčiai atrodo praktiškai? Šia patirtimi dalinasi tinklaraštininkė M. Zaborskienė. Ji tūkstančiams sekėjų socialinėje erdvėje pasakoja apie savo namus, interjerą, „pasidaryk pats“ projektus.
„Mes vaikų kambaryje neatlikome labai didelių pokyčių. Savo namuose seniai nusprendėme – turėsime darbo erdvę, kurioje bus rašomieji stalai, kompiuteriai, spausdintuvas, kitos būtinos priemonės. Dieną šiame kambaryje dirbs tėvai, po pamokų – vaikai. Tik dabar mūsų pirmokui pakabinome papildomas lentynas knygoms, galbūt ieškosime patogesnės darbo kėdės“, – pasakoja M. Zaborskienė.
Anot jos, vaikų poreikius šeima jau buvo apgalvojusi statydama namą. Kai atžalų amžius bei interesai pakis, kalba M. Zaborskienė, bus galima ir perplanuoti erdvę. Tačiau šiandien ji į viską žvelgia kūrybiškai, ragindama tai daryti ir kitus.
„Mūsų berniukai dalinasi vienu kambariu. Čia telpa ir daug žaislų, ir būsimojo pirmoko daiktų. Skirtingos dėžutės bei užrašai ant jų leidžia visus turimus daiktus lengvai susisteminti. Jei kitiems trūksta erdvės, darbo zoną galima įsirengti svetainėje arba balkone, kol orai tai leidžia. Mes į viską pažiūrėjome šeimyniškai. Turimoje darbo erdvėje suderinome skirtingus poreikius ir ja dalinamės namuose visi“, – šypsosi pašnekovė.
