Švedijos teismas antradienį nuteisė buvusią Švedijos banko „Swedbank“ vadovę 15 mėnesių kalėjimo už investuotojų klaidinimą dėl banko sąsajų su pinigų plovimo skandalu.
Birgitte Bonnesen pripažinta kalta dėl „sukčiavimo dideliu mastu“. Jos advokatas Peras Samuelssonas Švedijos naujienų agentūrai TT sakė, kad yra „šokiruotas“ dėl nuosprendžio ir teiks apeliaciją.
Svea apeliacinis teismas panaikino 2023 metų apygardos teismo sprendimą, kuriuo B. Bonnesen buvo išteisinta, praėjus penkeriems metams po to, kai kilo pinigų plovimo skandalas, į kurį buvo įpainiotas bankas „Swedbank“.
2019 metais Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT pranešė, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis, ypač Estiją, buvo pervesta mažiausiai 40 mlrd. kronų (tuo metu – 4,4 mlrd. JAV dolerių) per įtartinas ir didelės rizikos operacijas.
Po šių atskleistų faktų, dėl kurių nukrito banko akcijų kaina, B. Bonnesen buvo atleista iš pareigų.
Kitais metais Švedijos finansų priežiūros institucija skyrė bankui keturių milijardų kronų baudą ir įspėjo jį laikytis kovos su pinigų plovimu įstatymų.
Vėliau prokurorai pateikė kaltinimus B. Bonnesen, kaltindami ją „tyčia arba dėl didelio aplaidumo“ pateikus melagingą arba klaidingą informaciją apie veiksmus, kurių bankas ėmėsi siekdamas užkirsti kelią įtariamam pinigų plovimui ir jį išaiškinti.
„Teismas daro išvadą, kad buvusi generalinė direktorė interviu Švedijos laikraščiui „Svenska Dagbladet“ ir Švedijos naujienų agentūrai TT paskleidė klaidingus teiginius, susijusius su banko 2018 metų trečiojo ketvirčio ataskaitos paskelbimu“, – sakoma teismo pranešime. – Šiuose teiginiuose buvo paskleista klaidinga žinia, kad nebuvo jokių įtartinų pinigų plovimo sąsajų su kito banko operacijomis Estijoje“, – pridūrė jis.
Pasak teismo, B. Bonnesen komentarai buvo laikomi „galinčiais paveikti Švedijos banko vertinimą finansiniu požiūriu ir taip sukelti nuostolių“.
Prokurorai taip pat kaltino B. Bonnesen atskleidus neviešą informaciją pagrindiniams banko savininkams apie tai, kad bus atliekamas dokumentų tyrimas.
Tačiau apeliacinis teismas nustatė, kad savininkams perduota informacija nebuvo „pakankamai konkretaus pobūdžio, kad ją būtų galima laikyti nevieša informacija“, sakoma jo sprendime. Todėl jis, kaip ir apygardos teismas, išteisino B. Bonnesen dėl šio kaltinimo.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
