Gali nelikti prievolės per šventes kelti valstybės vėliavą prie namų, jei ten nuolat negyveni

Vilnius, rugsėjo 30 d. (ELTA). Pernai Seimo pritarimo pateikimo stadijoje sulaukęs siūlymas švenčių dienomis leisti gyventojams nekelti valstybės vėliavos prie namų, kuriuose nuolat negyvenama, toliau skinasi kelią parlamente.

 

Šią savaitę Seimo nariai vienbalsiai po svarstymo, už balsavus 96 tautos atstovams, pritarė tokiai Vals­ty­bės vė­lia­vos ir ki­tų vė­lia­vų įsta­ty­mo pataisai. Dėl jos Seimas turės dar kartą balsuoti –  laukia priėmimo stadija.

 

Jei Seimas pritars, įstatyme liktų nuostata, kad valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pastatų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų, „išskyrus gyvenamuosius namus, kuriuose nėra nuolat gyvenama.“

 

Seimo narys Stasys Tumėnas mano, kad įstatyme logiškiau būtų įrašyti prievolę kelti valstybės vėliavą prie namų, kur žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

 

„Pri­tar­siu, kad vė­lia­vos bū­tų ke­lia­mos prie, virš, ant tų pa­sta­tų, kur yra gy­ve­na­ma, kur yra įstai­gos. Ta­čiau tei­siš­kai, ko ge­ro, bū­tų tiks­les­nis žo­dis, kur esi deklaravęs gyvenamąją vietą.

 

Ma­no nuo­mo­ne, šio įsta­ty­mo  projekto mi­nu­sas yra tas, kad ieš­ko­me ke­lių, kaip pa­dė­ti tiems žmo­nėms, ku­rie tu­ri daug nuo­sa­vy­bės ob­jek­tų – na­mų, pa­sta­tų, va­sar­vie­čių. Tar­si no­ri­ma, kad se­niū­nai ar se­niū­nai­čiai ne­baus­tų tų žmo­nių, ku­rie ten negy­ve­na, bet tu­ri tur­tą ir per šven­tes ne­ke­lia vė­lia­vų. Ma­ny­čiau, kad čia yra toks ver­ty­bi­nis mi­nu­sas. Kai va­žiuo­ji per Lie­tu­vą, ypač per šven­tes, pa­vyz­džiui, Va­sa­rio 16-ąją, liūd­no­ka yra, kai kai­muo­se ma­tai ma­žai vė­lia­vų. Va­di­na­si, ar­ba ta so­dy­ba yra tuš­čia, ar­ba žmo­nės abe­jin­gi, ar­ba ten yra vie­nas iš tų ob­jek­tų, ku­rį tu­ri iš mies­to žmo­gus nu­si­pir­kęs, ten ne­re­gist­ruo­tas ir ne­gy­ve­na. Tai čia yra ta liūd­no­ji pu­sė“, – iš Seimo tribūnos pastebėjo S. Tumėnas.

 

Jis taip pat kalbėjo apie pagarbą valstybės simboliams – vals­ty­bės vė­lia­vai, him­nui, prie­sai­kai.

 

„Da­bar kas­dien mū­sų gy­ve­ni­mo erd­vė­se ir čia, Sei­me, ma­to­me Uk­rai­nos vė­lia­vas. Tai yra su gi­nan­čia sa­vo vals­ty­bę uk­rai­nie­čių tau­ta so­li­da­ru­mo iš­raiš­ka. Bet, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ar rei­kia ka­ro, ar rei­kia, kad įvyk­tų tra­ge­di­jos, ge­no­ci­das, vals­ty­bės men­ki­ni­mas, kad vė­lia­vos ple­vė­suo­tų mū­sų gat­vė­se, mū­sų mies­te­liuo­se ir kai­muo­se?“ – svarstė politikas.

 

 

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė atsisakyti prievolės privalomai kelti valstybės vėliavą prie gyvenamųjų namų, tačiau Seimas tam nepritarė. Tokį parlamentaro pasiūlymą palaikė  tik 15 Seimo narių, prieš – 47, su­si­lai­kė 29.

 

Jo nuomone, vėliavas kelti būtų galima savanoriškai ir tai atitiktų laisvų šalių praktiką, kai valstybė nesikiša į gyventojų elgesį. K. Masiulis mano, kad privalomas reikalavimas kelti vėliavas neskatina patriotizmo, o priešingai blogina santykį su valstybe. Parlamentaro duomenimis, daugumoje Europos valstybių toks reikalavimas taikomas tik oficialioms institucijoms, t. y., reguliavimas nėra taikomas fiziniams asmenims.

„Pa­vyz­džiui: Aust­ri­jo­je, Bel­gi­jo­je, Če­ki­jo­je, Da­ni­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Kip­re, Kro­a­ti­jo­je, Slo­vė­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, vi­so­se Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bė­se, Veng­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je vė­lia­vas pri­va­lo kel­ti vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos. Institucijos  pri­va­lo, žmo­nės ne­pri­va­lo. Ta­da pa­žiū­rė­jau Ry­tus: į Ru­si­ją, Bal­ta­ru­si­ją. Ten pri­va­lo, bet ne­bū­ti­nai ke­lia“, – iš Seimo tribūnos sakė K. Masiulis.

 

Politikas svarstė, kaip iškelti vėliavą, jei esi senyvo amžiaus, neįgalus ar patekai į ligoninę? „Todėl pa­siū­liau, kad mes sek­tu­mė­me Va­ka­rų vals­ty­bių pa­vyz­džiu ir žmo­nėms leis­tu­mė­me pa­tiems ap­si­spręs­ti“, – siūlė politikas.

 

Įvertinęs po­li­ci­jos prak­ti­ką, K. Masiulis pastebėjo, kad po­li­ci­ja be­veik ne­bau­džia už tokį pažeidimą.

 

Pasiūlymą palaikė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. „Iš tie­sų la­bai ge­ras ir li­be­ra­lus  pa­siū­ly­mas, kad vė­lia­vos iš­kė­li­mas tu­rė­tų bū­ti ne prie­vo­lė, o tai, kuo mes di­džiuo­ja­mės ir ką da­ro­me sa­va­no­riš­kai“, – sakė politikas.

 

Tuo tarpu Seimo narės Agnės Ši­rins­kie­nės teigimu, taip ne­gerb­ti vė­lia­vos yra ne­įti­kė­ti­na. „Daug vals­ty­bių sten­gia­si ska­tin­ti vė­lia­vos nau­do­ji­mą. (…) Iš tik­rų­jų yra la­bai ap­mau­du, kad to­kios ini­cia­ty­vos už­gims­ta“ – apie K. Masiulio pasiūlymą kalbėjo A. Širinskienė.

 

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

 

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo įstatyme nustatyti, kad prie valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų būtų nuolat iškeltos Europos Sąjungos ir NATO vėliavos.

 

Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, solidarizuojantis su Ukraina tol, kol vyksta agresija prieš šią valstybę, prie valstybės ar savivaldybių institucijų pastatų galėtų būtų iškelta ir Ukrainos vėliava.

 

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs Ž. Pavilionis siūlo jame numatyti, kad gali būti iškeltos „demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, vėliavos, kai Seimo sprendimu tokia agresija pripažinta ir išreikštas palaikymas tokiai užsienio valstybei.“

 

„Norime sukurti paaiškinimą ir pagrindimą, kad galime prie valstybės ir savivaldybių pastatų iškelti tų valstybių vėliavas, prieš kurias vykdoma agresija, jeigu taip apsisprendžia Seimas. Šiandien yra Ukraina, o rytoj gali būti bet kokia kita šalis“, – įregistruotą įstatymo pataisą Eltai komentavo Seimo narys Ž. Pavilionis.