Vitaminai – itin reikalingos medžiagos, padedančios palaikyti sklandų organizmo funkcionavimą ir sveikatą. Tinkamai parinkti jie gali sustiprinti imuninę sistemą, padėti išvengti tam tikrų ligų ar sušvelninti jų simptomus. Visgi, ką apie vitaminų vartojimą svarbu žinoti ir kokias klaidas dažniausiai daro žmones? Klaipėdos „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas Artūras Klimavičius sako, jog jie dažniausiai papildo dietą, kai ši neturi pakankamo reikalingų medžiagų kiekio, tačiau juos vartoti reikėtų atsakingai.
„Savo nuožiūra galima profilaktiškai vartoti daugumą vitaminų, mineralų ir maisto papildų, tačiau tai priklauso nuo žmogaus organizmo būklės, pavyzdžiui, nėštumo metu kai kurie vitaminai yra būtini, o kiti gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimus“, – atkreipia dėmesį „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas.
Svarbu nepamiršti, kad visada verta aptarti mitybą ir maisto papildų vartojimą su savo šeimos gydytoju, kuris gali įvertinti vitaminų ar mineralų trūkumo požymius ir atlikti jų koncentracijos kraujyje tyrimus.
Kokią naudą organizmui teikia vitaminai?
Pasak A. Klimavičiaus, lietuviai dažniausiai vartoja D, C bei B grupės vitaminus. Tam įtakos turi ir mūsų geografinė padėtis, kadangi saulė per metus lepina retai, o vitaminas D gaminamas odoje, ją apšvietus. Deja, su maistu į organizmą patenka tik nedidelė šio vitamino, dalyvaujančio kaulinio audinio statybos procese bei imuninės sistemos veikloje, dalis, todėl dažnai atsiranda jo trūkumas.
Tuo metu, dažniausiai vitaminą C žmonės sieja su imuniteto stiprinimu, tačiau jis kur kas svarbesnis organizme vykstančioms biocheminėms reakcijoms ir geležies apykaitai. Jei valgoma mažai šviežių vaisių ar daržovių, papildomas šio vitamino vartojimas padeda išvengti skorbuto ligos. Be to, didelės vitamino C dozės gali padidinti prostaglandinų metabolizmą.
„Prostaglandinai – biochemiškai aktyvios medžiagos, kurios gaminamos organizme uždegimo metu ir sukelia karščiavimą bei skausmą. Vartojant dideles vitamino C dozes galima sumažinti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, „Ibuprofeno“, poreikį“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Daugelis su nugaros skausmu susidūrusių pacientų žino, jog B grupės vitaminai padeda palengvinti šią būklę. Svarbu prisiminti, jog geriami šios grupės vitaminai yra tokie pat veiksmingi kaip ir leidžiami, o vartoti leidžiamą formą reikia tada, kai pacientui yra sutrikęs pasisavinimas per žarnyną ar netoleruojama geriama forma.
Reikia nepamiršti ir vitamino K svarbos naujagimiams – jis svarbus gerai kraujo krešėjimo funkcijai užtikrinti. Šio vitamino atsargos pas naujagimius yra mažesnės, nes jo kiekis motinos piene nedidelis, žarnynas dar nėra praturtintas mikroorganizmais, kurie jį gamina, o nėštumo metu per placentą jo patenka nepakankamai. Vitamino K trūkumas naujagimio organizme gali sukelti kraujavimą, kurio rizika dėl nesubrendusių kepenų ir negebėjimo tinkamai panaudoti šį vitaminą yra itin didelė.
Kokios dažniausios vitaminų vartojimų klaidos?
Savo nuožiūra vartojant vitaminus, jie kenkti neturėtų, nebent pacientas yra alergiškas sudėtinei maisto papildo medžiagai ar jos netoleruoja. Svarbiausia – neviršyti rekomenduojamos paros normos. Šeimos gydytojas pastebi, kad dažniausios problemos kyla, kai vartojami keli maisto papildai ir jų mišiniai įsigyti įvairiose skirtingose parduotuvėse ar vaistinėse, o maisto papildai naudojami kartu, neatsižvelgiant į suminius vitaminų kiekius jų sudėtyje.
„Vandenyje tirpūs vitaminai, tokie kaip C ar B grupės, gali būti toleruojami didelėmis dozėmis, o toksinis jų poveikis pasireiškia tik viršijus rekomenduojamas paros dozes tūkstančius kartų. Visgi, vartojant vitaminą C dozėmis, kurios yra 10–25 kartus didesnės už rekomenduojamą paros kiekį, padidėja rizika atsirasti inkstų akmenims“, – pasakoja A. Klimavičius.
Verta atkreipti dėmesį, kad riebaluose tirpūs vitaminai, pavyzdžiui, A, D, E ar K, yra toksiškesni už tirpius vandenyje, nes kaupiasi riebaliniame audinyje. Vitaminas D kai kuriems pacientams gali sukelti kalcio kiekio padidėjimą kraujyje vartojant 4000TV dozes, o vitaminas A nėštumo metu yra teratogeniškas vartojant dozes, kurios kelis kartus didesnes už normą. Dėmesį atkreipti reikėtų ir į vitaminą E – jo kiekio viršijimas daugiau nei 400TV per dieną siejamas su padidėjusiu mirtingumu.
Kaip taisyklingai gerti vitaminus?
Svarbu nepamiršti, kad visus vitaminus reikėtų vartoti valgio metu, nes tokiu būdu sumažėja galimo šalutinio poveikio pasireiškimas. Nuo to priklauso ir tai, kada geriausia vitaminus gerti, kadangi didelio skirtumo, kuriuo paros metu tai daroma, nėra, bet rekomenduojama juos vartoti su pagrindiniu paros patiekalu.
Be to, verta prisiminti, kad kartu galima vartoti visus riebaluose tirpius bei vandenyje tirpius vitaminus. Vadovaujantis moksline literatūra, nėra tokių vitaminų, kurie nederėtų tarpusavyje, o maistas gerina tik riebaluose tirpiųjų įsisavinimą.
Žinoma, papildomai vartojami vitaminai yra tik pagalbinė priemonė, o tam, kad pavyktų tinkamai pasirūpinti organizmu, reikalinga subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Norint, kad vartojami vitaminai padėtų efektyviai rūpintis savijauta, verta atlikti reikalingus kraujo tyrimus ir sužinoti tikslų organizmo atsargų kiekį.
