Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) besirūpinantiems savo sveikata rekomenduoja kasdien nueiti bent po 10 tūkst. žingsnių ir taip apsisaugoti nuo pasyvaus gyvenimo būdo sukeliamų lėtinių ligų. Tuo metu Kaune gyvenanti senjorė Aldona Indriulienė kasdien nužingsniuoja šešis kartus daugiau – po 60 tūkst. žingsnių, tam skiria aštuonias valandas ir sako, kad vaikščiojimas jai – ne tik nemokamas sveikatą stiprinantis „vitaminas“, bet ir palaimą teikiantis kasdienis ritualas.
A. Indriulienė sako, kad yra užsibrėžusi per dieną nueiti ne mažiau nei 60 tūkst. žingsnių ir tam skiria po keturias valandas kiekvieną rytą ir vakarą. „Man nesvarbu, ar vasara, ar žiema, ar lyja, ar sninga, aš atsikeliu ir turiu eiti. Man labai smagu, kai vėjas pučia, kai pūga siaučia. Aš esu ištverminga ir valinga, galiu beveik visą dieną vaikščioti su trumpomis pertraukėlėmis. O mano pastarųjų metų dienos rekordas – 82 tūkst. žingsnių“, – šypsosi senjorė.
„Gintarinės vaistinė“ vaistininkė Laura Vanagaitė sako, kad moksliniai tyrimai rodo, jog fizinis aktyvumas gerina ne tik fizinę savijautą, bet ir protinę veiklą, padeda kur kas lengviau priimti sprendimus. „Vaikščiojimas padeda ne tik atsikratyti papildomų kilogramų, jei to reikia, sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, normalizuoti cholesterolį, bet veikia ir kaip širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinė priemonė. Taip pat padeda mažinti depresiją, nerimą, stiprina imunitetą, gerina miegą“, – ėjimo privalumus vardija specialistė.
Kasdien vaikštantieji gyvena ilgiau
Vaistininkė teigia neretai girdinti žmonių pasiteisinimus, kad vaikščiojimui sunku atrasti laiko. „Iš tiesų specialaus laiko vaikščiojimui ieškoti net nebūtina, galima tai daryti pietų pertraukos metu, ryte einant į darbą ar vakare grįžtant iš jo. Galbūt netoli namų ar darbo yra jūsų vaiko mokykla ar maisto parduotuvė, todėl galite pasivaikščioti iki jos. Be to, iškeitus automobilius ar viešąjį transportą į vaikščiojimą pėsčiomis supranti, kad iš tiesų visi svarbiausi objektai ne taip ir toli“, – sako L. Vanagaitė.
Būtent nuo ėjimo pėsčiomis į darbą savo kaip ėjikės „karjerą“ prieš daugiau kaip 30 metų sakosi pradėjusi ir ponia Aldona. „Kasdien vykdama į darbą ir grįždama iš jo maždaug pusę kelio eidavau pėsčiomis, pasirinkdavau, kur gražesnės vietos, Nemuno krantine vaikščiodavau. Ir per pietų pertrauką visada eidavau pasivaikščioti. Taip per dieną pavaikščiodavau maždaug po 2 val.“, – prisimena kaunietė.
Jos teigimu, vaikščiojimą gali kultivuoti kiekvienas, kad ir sunkiai paeinantis, svarbu atrasti sau tinkantį tempą ir atstumą. Be to, šis sportas nieko nekainuoja, nereikia specialios įrangos, tik patogių batų ir noro. Pati A. Indriulienė sako vaikštanti dėl sveikatos, kad būtų energinga ir gyvybinga, o artimiesiems teiktų džiaugsmą, o ne rūpestį.
Įvairūs moksliniai tyrimai iš tiesų rodo, kad kasdieninis dvidešimties minučių greitas pasivaikščiojimas gali pailginti gyvenimą nuo 16 iki 30 proc.
Svarbu sekti širdies ritmą
A. Indriulienė visada vaikšto greitai, nes toks ėjimas, anot jos, duoda daug pliusų organizmui, dirba visi raumenys, suaktyvėja kvėpavimas, organizmas gauna daugiau deguonies. Moteris praktikuoja ir atbulą ėjimą, kuris labai sveikas smegenims, be to, dirba visai kiti raumenys, tad po atbulo ėjimo vėl pradėjus eiti pirmyn atrodo, kad skrendi, nes kūnas būna pailsėjęs, nors ir judėdamas.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė prieš pradedant aktyviai vaikščioti pataria užduoti sau keletą klausimų. „Koks mano amžius, sveikatos būklė, fizinis pasirengimas? Per kiek laiko po krūvio mano pulsas grįžta į pradinį lygį? Kokiu dažniu dirbo mano širdis? Tinkamas charakteristikas galima sužinoti pasikonsultavus su gydytoju, taip pat užsidėjus išmanųjį laikrodį–žingsniamatį ar su savimi turint išmanųjį telefoną“, – pataria vaistininkė.
Įvertinti, ar ėjimo tempas yra tinkamas, pasak jos, padeda pulso dažnio grįžimo į pradinį lygį trukmė. Po krūvio pulsas turėtų grįžti į pradinį lygį per 5–15 min.
Ėjimas – ir sveikatai, ir pasaulio pažinimui
Sveikatingumo motyvatorės, „IKI Ėjimo varžybų“ organizatorės Vlados Musvydaitės teigimu, ėjimas iš tiesų yra sportas, kuriam svarbus pasirengimas. V. Musvydaitė kiekvieną dieną stengiasi įveikti bent 10 tūkst. žingsnių, o laisvalaikiu organizuoja itin išpopuliarėjusias ėjimo varžybas.
„Kasdien stengiuosi išnaudoti kiekvieną galimybę pajudėti – jei galiu nueiti kažkur pavalgyti, tai neužsisakinėju maisto į biurą, jei galiu lipti laiptais, tai niekada nevažiuoju liftu. Dirbu sėdimą darbą, todėl ne visada tuos 10 tūkst. žingsnių surenku tarsi savaime, bet stengiuosi vaikščioti kalbėdama telefonu. Būtent taip man ir kilo idėja suorganizuoti ėjimo varžybas, kurios atliktų ir sveikatinimo, ir pažintinę funkcijas“, – pasakoja #walk15 mobiliosios programėlės kūrėja V. Musvydaitė.
Liepos 11 d. V. Musvydaitė kviečia vilniečius ir miesto svečius sudalyvauti nemokamame renginyje visai šeimai – tradicinėse „IKI Ėjimo varžybose“ sostinėje. Varžybose žingsnius galėsite keisti į įvairius prizus, o ties 10 000 žingsnių riba įsikursiančioje „Gintarinės vaistinės“ sveikatingumo zonoje bus galima ne tik pasimatuoti kraujo spaudimą ir pasitikrinti pulsą, bet ir gauti dovanų už pasiektą tikslą.
Šių varžybų su nekantrumu laukia ir ponia Aldona, prisipažindama, kad labai mėgsta rungtyniauti su kitais ėjikais, jausti tą gerąjį azartą ir adrenaliną, kuris užplūsta pirmaujant ir, žinoma, laimint. A. Indriulienė eis kaip „IKI Ėjimo varžybų“ ir „Gintarinės vaistinės“ ambasadorė, savo pavyzdžiu įkvepianti ir kitus senjorus pasirinkti vaikščiojimą kaip laisvalaikio leidimo būdą.
V. Musvydaitė sako, kad jos žmonės dažnai klausia, kaip pasiruošti ir pasiryžti 15 tūkst. žingsnių varžyboms. „Atsakymas paprastas – tiesiog užsiregistruoti ir pradėti. Svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį, o visi paskesni jau susiskaičiuos savaime ir net nepajusite, kaip fotografuositės prie finišo su medaliu“, – šypsosi sveikatingumo motyvatorė.
